sertukas

×sertùkas (rus. cюpтyк) sm. (2) dvieilis švarkas, surdutas, durtinys: Metiežnykai turėj[o] juodus sertukùs ir baltas kelnes Auk. Nusbodo man gi aukštieji kivirėliai, trumpieji sertukėliai TDrIV79(Rš).